Kai reikia atrasti tinkamus žodžius

Sąmoningai ar ne, žmonės visada norėjo pasaulyje palikti kokią nors žymę. Turbūt dėl to šiandien žinom, kaip tam vyrukui iš priešistorės sekės medžioti mamutą. Turbūt dėl to mokyklos suolai būna išbraižyti pirmųjų paaugliškų meilių vardais. Piešiniai urvuose, hieroglifai, raidės – nesvarbu, kokiai kultūrai ar amžiui priklausytume, panašu, kad šimtus metų bandom su kitais pasidalinti, kaip matom pasaulį. Ir radom tam patikimą būdą. Užrašyti. Nes ištartų žodžių galiojimo laikas trumpas. „Plepalai“, – kas nors pasakytų. O užrašytos istorijos lieka. Kartais net ilgiau už savo autorius. Dėl to jomis taip žaviuosi.

​

Tik šiandien istorijų reikia ne tik asmeniškumams. Jokia verslo idėja netampa kūnu, jei lieka suprantama tik jos kūrėjui. Jokia reklamos strategija neapsieina be paveikių frazių paieškos. Joks prekės ženklas nėra sėkmingas be savitos, atpažįstamos žodžių ir ženklų sistemos. Tie, kurie tai žino, į savo auditorijos protus ir jausmus patenka tiesiausiu keliu. Ir taip, tai didelė atsakomybė. Bet kartu būdas prisiliesti prie tų puodų, kuriuose verda didžiausios galimybės.

​

Profesine prasme su istorijomis gyvenu jau ilgą laiką. Rašau norėdama laisvai dalintis mintimis, kurios atrodo vertos diskusijos (mano straipsnius galite rasti žurnale LAIMĖ). Kiek kitokias – sėkmės istorijas – padedu rašyti ir verslams. Kryptingai dirbant, bet kokios organizacijos ateities naratyvą galima perrašyti pagal norimą scenarijų. Tuo net neabejoju.